Kaip žmonės ir miestai prisitaiko prie klimato kaitos?

Klimato kaita vyksta jau dabar ir ateityje dar labiau intensyvės, net jei pasaulinės pastangos sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį pasirodytų veiksmingos. Dauguma regionų susidurs su dažnesniais ir intensyvesniais ekstremaliais meteorologiniais ir klimato reiškiniais, sukeliančiais tokius pavojus kaip potvyniai ir sausros. Tai turės neigiamą poveikį ekosistemoms, ūkio sektoriams ir žmonių sveikatai bei gerovei. Todėl prisitaikymo prie klimato kaitos poveikio veiksmai yra labai svarbūs ir turėtų būti pritaikyti prie konkrečių sąlygų įvairiose Europos vietose. Prisitaikymo priemonių pavyzdžiai: 

Asmenims ir namų ūkiams:

-          lietaus vandens surinkimas (pvz., sodams laistyti ar automobiliams plauti), siekiant taupyti geriamąjį vandenį ir mažinti kanalizacijos sistemų apkrovą gausių kritulių metu;

-          medžių sodinimas, kad per karščius jie sudarytų pavėsį;

-          namų apšiltinimas, kad vasarą reikėtų mažiau vėsinti (o žiemą – šildyti).

Miestams ir vietos valdžios institucijoms:

-          žaliųjų erdvių skaičiaus didinimas (pvz., apriboti „šilumos salos“ miestuose efektą arba naudoti kaip „lietaus sodus“ esant dideliam kritulių kiekiui);

-          statybos reglamentų pritaikymas prie būsimų klimato sąlygų ir ekstremalių meteorologinių reiškinių;

-          apsaugos nuo potvynių priemonių kūrimas ir apsaugos nuo potvynių lygio didinimas, įskaitant, kai įmanoma, gamtiniais procesais ir ekosistemomis grindžiamus metodus.

Ūkio sektorių atstovams:

-          skatinimas veiksmingiau naudoti ribotus vandens išteklius, pavyzdžiui, pakartotinai naudojant išvalytas nuotekas;

-          sausroms atsparių kultūrų auginimas;

-          atsparesnių audroms ir gaisrams medžių rūšių ir miškininkystės praktikos pasirinkimas;

-          sausumos koridorių tiesimas, siekiant padėti rūšims migruoti.

Daugiau informacijos rasite „Climate-ADAPT“ portale.