Darnūs miestai. Europos miestų kraštovaizdžio transformacija

Estijos sostinė Talinas neseniai pelnė 2023 m. Europos žaliosios sostinės apdovanojimą ir prisijungė prie daugelio kitų Europos miestų, tokių kaip Stokholmas, Hamburgas, Kopenhaga, Grenoblis, Liubliana, Lisabona ir Lahtis. 2022 m. Žaliojo lapo apdovanojimas, skirtas miestams, kuriuose gyvena nuo 20 000 iki 100 000 gyventojų, buvo įteiktas Valongui Portugalijoje ir Vintersveikui Nyderlanduose. Turėjau garbės dalyvauti vertinimo komisijos svarstymuose. Matyti Europos miestų veiksmus siekiant tvarumo ir jų ruošimąsi būsimoms kliūtims buvo įkvepianti ir praturtinanti patirtis. Tačiau kelias link tvaraus miesto nėra lengvas.

Maždaug trys iš keturių europiečių gyvena miestuose. Miestai yra sudėtingos sistemos, jungiančios bendruomenes ir aplinką į gyvą, nuolat kintančią būseną. Tai yra socialiniai, kultūriniai ir ekonominiai centrai, įsitvirtinę juos supančiuose regionuose. Nepaisant šių bendrumų, kiekvienas miestas ir miestelis Europoje yra unikalus, turintis išskirtines savybes, kurias formavo istorija, geografija, gyventojai bei socialinės ir politinės sistemos. Todėl problemos, su kuriomis miestai susiduria, labai skiriasi.

Kai kurie miestai susiduria su visuomenės senėjimu arba mažėja jų gyventojų skaičius, o kiti miestai plečiasi. Menkstantis ekonomikos sektorius, pavyzdžiui, sunkioji pramonė, turizmas ar žvejyba, gali smarkiai paveikti kai kurių miestų ekonomiką, o kiti miestai gali tapti ekonominių inovacijų magnetais, pritraukiančiais jaunus specialistus iš visos ES. Atitinkamai poveikis aplinkai gali labai stipriai skirtis.

Pagal mūsų įrankių, tokių kaip Europos oro kokybės indeksas ir Europos miestų oro kokybės stebėjimo priemonė, teikiamus rezultatus visi mes kvėpuojame ne tokiu pačiu oru, ir tai turi įvairias priežastis ir pasekmes. Pagal kitus vertinimus ir rodiklius klimato kaita skirtingus regionus ir miestus veiks nevienodai. Pakrantės miestai, ypač prie Atlanto šiaurės vakaruose, patirs didesnę štorminių potvynių riziką, o kiti miestai pietuose gali susidurti su vandens trūkumo ar miškų gaisrų problemomis. Taip pat mūsų tyrimų rezultatai rodo, kad kai kurios bendruomenės ir grupės, ypač vyresnio amžiaus asmenų, konkrečiame mieste yra labiau pažeidžiamos, nes jos gali nukentėti nuo pavojų aplinkai, tokių kaip oro tarša ir triukšmo tarša.

Tuo pačiu metu, nepaisydami savo išskirtinių savybių ir iššūkių, visi miestai turi imtis priemonių, kad būtų pasirengę klimato poveikiui. Reikės visų miestų indėlio siekiant poveikio klimatui neutralumo, žiedinės ekonomikos ir biologinės įvairovės tikslų, kartu užtikrinant švaresnę ir sveikesnę aplinką ir sudarant geresnes socialines ir ekonomines galimybes savo gyventojams.

Daugelyje Europos miestų gyvenama šimtmečiais, ir šis paveldas atsispindi jų gatvėse, kaimynystėse ir pastatuose. Nuo esamos infrastruktūros iš dalies priklauso, kaip greitai galėsime pakeisti pastatų ūkį ar renovuoti esamus pastatus, ar sukurti naujas transporto galimybes. Siekiant tvarumo tokiais atvejais reikia atidžiai viską apsvarstyti.

Galutinis tikslas gali būti toks pat, tačiau kelias į tvarumą neabejotinai turės atitikti kiekvieno miesto išskirtines savybes bei iššūkius. Europos aplinkos agentūroje mes suburiame suinteresuotuosius subjektus, siekiant parengti bendrą konceptualią sistemą, kuri yra mūsų neseniai parengtos ataskaitos ir informacinio pranešimo, o taip pat ir būsimų vertinimų šia tema pagrindas. Šios konceptualios sistemos tikslas – padėti miesto institucijoms ir politikos formuotojams pasirengti perėjimui prie tvaraus vystymosi, miestų tvarumą vertinant šešiais skirtingais – žiedinės ekonomikos miesto, atsparaus miesto, mažai anglies dvideginio išskiriančio miesto, žaliojo miesto, įtraukaus miesto ir sveiko miesto – kriterijais.

Yra daug veiklos sričių, kurių miestai gali imtis siekdami pereiti prie tvarumo – nuo žaliųjų ir mėlynųjų sričių miesto centre kūrimo iki aktyvių judumo sistemų, kaip antai važiavimas dviračiu ir vaikščiojimas, derinimas su viešuoju transportu, arba veiksmingesnių perdirbimo sistemų kūrimas. Šį procesą galima pagreitinti labiau išnaudojant technologijas, pavyzdžiui elektrifikuotas transporto priemones ar dirbant nuotoliniu būdu. Taip pat Europos žaliosios sostinės konkursas rodo, kad žiniomis ir duomenimis paremta ilgalaikė ir nuosekli vizija, kurią palaiko atitinkamos valdymo struktūros, tikrai gali pakeisti miestą per kelis dešimtmečius.