kitas
ankstesnis
punktai

Naujienos

Atėjo laikas spartinti perėjimą prie žiedinės ekonomikos Europoje

Pakeisti kalbą
Naujienos Paskelbta 2024-04-25 Paskutinį kartą keista 2024-04-25
3 min read
Photo: © Massimo Campioli, ZeroWaste PIX/EEA
Nors pastaruosius penkerius metus teisės aktai buvo tobulinami, pastangos pertvarkyti iš esmės linijinę, atliekų srautus generuojančią Europos ekonomiką į žiedinę pareikalaus daugiau ryžtingų veiksmų ir griežto esamų priemonių įgyvendinimo. Kaip nurodoma šiandien paskelbtame išsamiame Europos aplinkos agentūros (EAA) žiedinės ekonomikos būklės vertinime, siekiant iš esmės sumažinti atliekų kiekį, teikti prioritetą išteklių naudojimo mažinimui, didinti perdirbimo lygį ir skatinti pagal žiedinės ekonomikos principus gaminamų produktų diegimą būtina veikti ryžtingai.

Pastaraisiais metais Europos Sąjungos žiedinės ekonomikos politika buvo stiprinama, tačiau ji vis dar turi tapti labiau įpareigojanti ir tikslingesnė, kad atsinaujinančios ekonomikos raida Europoje taptų spartesnė. Tai reiškia, kad reikia ne tik daug dėmesio skirti atliekoms, kas jau yra daroma, bet ir tikslingiau spręsti išteklių naudojimo klausimą. EAA ataskaitoje „Accelerating circular economy in Europe — state and outlook 2024“ (Žiedinės ekonomikos spartinimas Europoje. Padėtis ir perspektyvos 2024 m.) paaiškinama galimo būsimų išteklių ar žaliavų naudojimo tikslų nustatymo nauda ir galimi būdai paspartinti perėjimą prie žiediškesnio modelio.

Žiedinės ekonomikos plėtra yra labai svarbi Europos Sąjungos pastangų spręsti klimato kaitos, biologinės įvairovės nykimo ir taršos problemas dalis. EAA ataskaitoje pateikiama išsami analizė, kaip ES sekasi pereiti prie žiediškesnės ekonomikos, ir stiprus politinis postūmis, pastebimas įgyvendinant ES žaliąjį kursą, taip pat nurodomos galimybės ir perspektyvos, kaip dar labiau paspartinti šį procesą.

 

Pažanga kol kas netolygi

Didelė Europos priklausomybė nuo gamtinių išteklių apsirūpinant medžiagomis, maistu ir kuru daro didelį poveikį aplinkai ir klimatui. Tačiau ataskaitoje teigiama, kad anksčiau sparčiai didėjęs išteklių vartojimas stabilizavosi. Pastebima, kad ES išteklių vartojimas šiek tiek atsietas nuo ekonomikos augimo: bendras išteklių suvartojimas šiek tiek sumažėjo, o ES bendrasis vidaus produktas (BVP) padidėjo. Be to, aštrėjant geopolitinėms aplinkybėms, Europa darosi vis labiau priklausoma nuo pasaulinio kai kurių ypatingos svarbos žaliavų, metalo rūdų ir iškastinio kuro importo.

ES ėmėsi priemonių, kad sudarytų sąlygas pereiti prie žiedinės ekonomikos ir atsisakyti dabartinių linijinės gamybos modelių ir vartojimo įpročių. Ši pertvarka įtvirtinta Žiedinės ekonomikos veiksmų plane – vienoje pagrindinių Europos žaliojo kurso dalių. Siekiant žiediškumo pastaraisiais metais Europoje eita į priekį, pavyzdžiui, gerėjo perdirbimo rodikliai ir atsirado dalijimosi ekonomika ir kiti žiediniai verslo modeliai.

11,5 proc. žiediškumo rodiklį 2022 m. pasiekusios Europos suvartojamas perdirbtų medžiagų kiekis didesnis nei kitų pasaulio regionų. Tačiau pažanga ES lėta – vis dar esame toli nuo tikslo iki 2030 m. padvigubinti Europos Sąjungos žiediškumo rodiklį.

Vertinant pažangą, padarytą siekiant dabartinių žiediškumo tikslų, EAA ataskaitoje teigiama, kad tikimybė juos pasiekti artimiausiais metais yra nedidelė arba vidutinė.

Tačiau ataskaitoje paaiškinama, kad daugelis žiedinės ekonomikos plėtros priemonių vis dar palyginti naujos, o kai kurios jų dar nėra iki galo įgyvendintos nacionaliniu lygmeniu. Be to, tam, kad šios priemonės paskatintų verslo modelių, vartojimo modelių, o galiausiai ir mūsų išteklių vartojimo įpročių pokyčius, reikia laiko. Vis dėlto įgyvendindami esamas priemones, galime padaryti daugiau.

 

Ateities veiksmai

Ataskaitoje taip pat apžvelgiami galimi ateities veiksmai, kaip antai tikslų nustatymas ir kokybiškesnio perdirbimo skatinimas, užtikrinant, kad ištekliai kuo ilgiau neprarastų savo pirminės funkcijos ir vertės, kad ES būtų mažiau priklausoma nuo išteklių ir jų importas mažėtų. Svarbu ne tik diegti ekologinio projektavimo principus, bet ir skatinti žiediškumą užtikrinant kuo ilgesnę produktų naudojimo ir gyvavimo trukmę juos pakartotinai naudojant, remontuojant ir perdirbant.

Daugiau dėmesio taip pat reikėtų skirti žaliavų tiekimo ekonomikai, kad paskatos ir žaliavų kainos atitiktų jų poveikį aplinkai, o perdirbtos medžiagos vėl lengvai patektų į ekonomiką.

Šiuos pokyčius skatina poreikis mažinti produktų vartojimą, kuris šiuo metu nėra tvarus, tačiau dabartinės tendencijos ES, deja, krypsta priešinga linkme. Yra daug galimybių būsimas ES politikos priemones formuoti remiantis vykdomais vartotojų paklausos tyrimais, bandant išsiaiškinti, kaip pakeisti vartotojų elgseną, ir vykdant būsimus veiksmus vadovautis teisingos pertvarkos principais.

 

Kitos svarbios išvados

  • Norint kuo labiau padidinti esamų produktų vertę ir funkciją, reikia užtikrinti daug intensyvesnį kiekvieno produkto naudojimą ir daug ilgesnę produkto naudojimo trukmę.
  • Mažai tikėtina, kad iki 2030 m. pavyks gerokai sumažinti susidarančių atliekų kiekį. Ilgainiui didėjęs atliekų perdirbimo mastas pastaraisiais metais nebekito.
  • Žiedinės ekonomikos sėkmė labai priklausys nuo to, ar sugebėsime didelį kiekį aukštos kokybės antrinių žaliavų sugražinti į produktyvų naudojimą.
  • Europa negali viena pažaboti netvaraus išteklių naudojimo visame pasaulyje, todėl būtina tvirta išteklių naudojimo ir žiedinės ekonomikos pasaulinio valdymo sistema.

Permalinks

Geographic coverage

Temporal coverage

Tags

kategorijoje: circularity, circular economy
Dokumento veiksmai