Naujausias vertinimas rodo, kad Europos gamta smarkiai ir nuolat nyksta

Daugumos visoje ES saugomų rūšių, pavyzdžiui, tauriojo sakalo ir dunojinės lašišos, ir Europoje besidriekiančių buveinių – nuo žolynų iki kopų – ateitis yra neaiški, jei nebus skubiai imamasi priemonių padėčiai pakeisti, teigiama EAA ataskaitoje “State of nature in the EU — Results from reporting under the nature directives 2013-2018 ”. EAA ataskaita skelbiama kartu su Europos Komisijos gamtos būklės ataskaita, kurioje informuojama apie pažangą, padarytą siekiant ES gamtos teisės aktuose nustatytų tikslų. 

EAA ataskaitoje aprašyti teigiami išsaugojimo pastangų poslinkiai. Per pastaruosius 6 metus padidėjo ir tinkle „Natura 2000“ saugomų teritorijų skaičius, ir plotas, o ES pasiekė pasaulinius tikslus ir saugo apie 18 proc. savo sausumos ploto ir beveik 10 proc. jūros teritorijos.

Šis gamtos būklės vertinimas yra išsamiausias ES kada nors atliktas gamtos būklės patikrinimas.

Už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas Komisijos narys Virginijus Sinkevičius

Vis dėlto bendros pažangos nepakanka, kad iki 2020 m. būtų pasiekti ES biologinės įvairovės strategijos tikslai. Remiantis EAA vertinimu, daugumos saugomų buveinių ir rūšių išsaugojimo būklė yra prasta arba bloga, o daugelio ir toliau blogėja. Iš trijų pagrindinių tirtų grupių ypač atsiliekama buveinių ir paukščių grupėje, o ne paukščių rūšių grupėje tikslas beveik pasiektas.

Už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas Komisijos narys Virginijus Sinkevičius teigia: „Šis gamtos būklės vertinimas yra išsamiausias ES kada nors atliktas gamtos būklės patikrinimas. Jis labai aiškiai rodo, kad vis dar prarandame gyvybiškai svarbią gyvybės Žemėje palaikymo sistemą. Net 81 proc. ES lygmens buveinių yra prastos būklės, o labiausiai blogėja durpynų, žolynų ir kopų buveinės. Turime skubiai vykdyti naujojoje ES biologinės įvairovės strategijoje prisiimtus įsipareigojimus panaikinti šį nuosmukį gamtos, žmonių, klimato ir ekonomikos labui.“

 „Mūsų vertinimas rodo, kad norint apsaugoti Europos gamtos būklę bei atsparumą ir žmonių gerovę reikia visiškai kitaip gaminti ir vartoti maistą, tvarkyti ir naudoti miškus ir statyti miestus. Šias pastangas reikia derinti su geresniu gamtos apsaugos politikos įgyvendinimu ir vykdymu, sutelkiant dėmesį į gamtos atkūrimą, taip pat į vis ambicingesnius veiksmus klimato kaitos srityje, ypač transporto ir energetikos sektoriuose“, – pažymi EAA vykdomasis direktorius Hans Bruyninckx.

Perspektyvos

Ataskaitoje nurodomi tam tikri teigiami pokyčiai, daugiausia įvykę nacionaliniu ar regioniniu mastu. Pagerėjo kelių rūšių ir buveinių, pavyzdžiui, vikriosios varlės Švedijoje, pakrantės marių Prancūzijoje ir barzdotojo grifo ES lygmeniu, būklė. Matyti teigiamas tinklo „Natura 2000“ poveikis daugeliui rūšių ir buveinių. Pavyzdžiui, pakrančių ir kopų buveinių, kurias „Natura 2000“ aprėpia geriau, išsaugojimo būklė yra geresnė nei buveinių, kurias ji aprėpia mažiau ar nežymiai.

Politikos požiūriu viltingai nuteikia nauja 2030 m. ES biologinės įvairovės strategija  ir strategija „Nuo lauko iki stalo“, kurios yra pagrindiniai Europos žaliojo kurso elementai. Biologinės įvairovės strategija siekiama sustiprinti ir išplėsti saugomų teritorijų tinklą, sudaryti atkūrimo planą ir užtikrinti, kad ekosistemos būtų sveikos, atsparios klimato pokyčiams, pasižymėtų turtinga biologine įvairove ir teiktų įvairias piliečių klestėjimui ir gerovei būtinas paslaugas.

Be šių naujų politikos krypčių, reikia dėti daugiau pastangų, kad pagerėtų valstybių narių stebėsenos pajėgumai siekiant tikslų. Šiuo metu vis dar trūksta duomenų, ypač apie jūrų rūšis ir buveines. Taip pat reikia daugiau duomenų tinklo „Natura 2000“ vaidmeniui visapusiškai įvertinti. Galiausiai būtina reikšmingai pagerinti ES teisės aktų įgyvendinimą.